Užgavėnės: išvaryti ar atsiverti demonams?
Bažnyčios liturgija Kristų tikinčiuosius netrukus įvesdins į gavėnios laiką. Pelenų trečiadienį kunigas užbarstys pelenų ant galvos sakydamas: Atsiverskite ir tikėkite Evangelija. Šį raginimą susiejus su Užgavėnių linksmybėmis galima perfrazuoti taip: nusigręžkite nuo Užgavėnių dvasios, atgailaukite ir atsigręžkite į gyvąjį Dievą!
Kas vyksta per Užgavėnių linksmybes? Pagrindinis dėmesys nukreiptas į apeigas ir burtus, kuriais siekiama dviejų dalykų: išvaryti žiemos demonus ir pažadinti šalčio sukaustytą žemę iš miego, suteikti jai derlingumo galią. Išvaryti žiemos demonus Užgavėnių persirengėlių prasme, žmonės žiemą įsivaizdavo kaip demoną, kurį reikia nubaidyti, išvyti, nugalėti ir sunaikinti. Persirengėliai tarsi simbolizuoja besibeldžiančias būtybes iš kito pasaulio. Todėl jų apranga – išvirkšti kailiniai. Eisenos ir persirengėliai gali vaizduoti ir žmones, ir gyvūnus. Užgavėnės ypač anksčiau buvo laikomos paskutiniu demonų siautėjimu, į kurį, tikėdamiesi laimėti šią kovą, aktyviai įsijungdavo ir žmonės, tik persirengdavo taip, kad jų niekas negalėtų atpažinti. Geriausia priemonė piktiems demonams nuvaryti - užgavėninkų keliamas triukšmas. Šiandien tai tampa tik tam tikru būdu susikaupusiai energijai išlieti. Kaukės – tai apsigynimo ritualų liekanos. Pirmykščiam žmogui kaukė buvo patikima priemonė apsiginti nuo demoniškų jėgų: pamėgdžiodamas esą jis apgauna demonus ir kartu perima jų antgamtinę galią. Žadinti žemės vaisingumą Kaukės – tai ir vaisingumo žadinimo ritualų liekanos. Kaukės vaizduoja ne gyvenimiškas, o demoniškas būtybes ir yra mitinio pasaulio atstovai. Jas galime suvokti kaip žemdirbystės globėjo įvaizdį, protėvių dvasias, namus ir laukus globojančias gyvybes, kurių svarbiausias tikslas – paveikti būsimą derlingumą bei vaisingumą. Pats žaidimas teikė iliuzijų, jog vaidinime dalyvauja gamtinės dievybės, protėvių vėlės ir pan. Kaip tik dėl vaisingumo temos Užgavėnės yra juoko, išdaigų diena, kurioje ypač gausu žadinimo elementų. Anksčiau, svarbiausias žemdirbių tikslas buvo pažadinti iš miego šalčių sukaustytą žemę, taip pat magijos keliu suteikti jai derlingumo galių, kad būtų pajėgi gimdyti vaisius, duodančius žmonėms kasdienės duonos. Sakoma, kad per Užgavėnes nedera sėdėti namuose. Pavalgei ir eik į lauką, važinėk rogėmis. Buvo tikima: kuo dažniau iš jų išvirsi, tuo geriau. Žmogus voliojasi norėdamas perduoti gamtai savo gyvybines jėgas, kad žemė atsibustų, sužaliuotų, duotų vaisių. Morė arba Katrė Iš visų Užgavėnių veikėjų daugiausia dėmesio sulaukia simbolinė, dažniau moters pavidalo, baidyklė – Morė arba Katrė. Iš jos tyčiojamasi, prie jos kabinėjamasi, jos kartais apšaukiamos pasileidėlėmis. Pritemus Morę veža už kaimo ir sunaikina – pakaria, sudegina, paskandina, užkasa į sniegą (šiandien dažniausiai degina). Morė anksčiau turėjo vaizduoti žemės demoną. Jos sunaikinimas reiškia žemės demono sunaikinimą. Šiaudinės, medinės Morės deginimas simbolizuoja seno sunaikinimą ir pasiruošimą atgimimui. Anksčiau egzistavo ir kitas paprotys. Morė simbolizavo javų dvasią ir derliaus dievybę. Jos vežiojimas ant sujungtų rogių su ratu greičiausiai simbolizavo antropomorfinio pavidalo javų dvasios išvežimą į laukus žiemos su pavasariu slenkstyje globoti ir sergėti javus. Vežiojamų augmenijos dvasių bei dievybių stabų žudymas greičiausiai buvo susietas su tikėjimu, kad pavasarį jie atgimsią naujoje augmenijoje, o svarbiausia – javuose. Todėl paprastai apeigų atlikėjai juos apkasdavo arba sudegindavo ant rugių lauko ir ten išbarstydavo pelenus. Jiems nesilenksi ir jų negarbinsi Tik labai trumpai metus žvilgsnį į Užgavėnių dvasią, galima drąsiai teigti, kad tai perdėm pagoniška, pilna prietarų šventė. Dalyvaudami tokiuose „žaidimuose“ ir „apeigose“ žmonės daugiau ar mažiau sąmoningai nusižengia pirmiem dviem Dievo įsakymams, pateiktiems Išėjimo knygoje 20, 1-5: Tada Dievas ištarė visus šiuos žodžius: Aš esu VIEŠPATS, tavo Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės, iš vergijos namų. Neturėsi kitų dievų, tiktai mane. Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje ir kas yra čia, žemėje, ir kas yra vandenyse po žeme. Jiems nesilenksi ir jų negarbinsi, nes aš VIEŠPATS, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, skiriantis bausmę už tėvų kaltę vaikams – trečiajai ir ketvirtajai kartai tų, kurie mane atmeta, bet rodantis ištikimą meilę iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų. Galima teigti, kad, užuot varę demonus, Užgavėnėse dalyvaujantys žmonės gali atsiverti piktųjų dvasių veikimui jų gyvenime, tikėdami pagoniškais papročiais, garbindami netikrus dievus ir darydami (dažnai nesąmoningai) prietaringumo nuodėmes. Dera pabaigti apaštalo Pauliaus įspėjimu ano meto pagonims: Jo neregimosios ypatybės – jo amžinoji galybė ir dievystė – nuo pat pasaulio sukūrimo aiškiai suvokiamos protu iš jo kūrinių, taigi jie nepateisinami. Pažinę Dievą, jie negarbino jo kaip Dievo ir jam nedėkojo, bet tuščiai svarstydami paklydo, ir neišmani jų širdis aptemo. Girdamiesi esą išmintingi, tapo kvaili. Jie išmainė nenykstančiojo Dievo šlovę į nykstančius žmogaus, paukščių, keturkojų bei šliužų atvaizdus. Todėl Dievas per jų širdžių geismus atidavė juos tokiam neskaistumui, kad jie patys teršė savo kūnus. Jie Dievo tiesą iškeitė į melą ir lenkėsi bei tarnavo kūriniams, o ne Kūrėjui, kuriam šlovė per amžius. Amen! (Rom 1, 20-25). Pelenų trečiadienį Eucharistijos šventimo įžangos giesmėje pasigirs žodžiai: Tu visų pasigaili, Viešpatie, ir nelaikai neapykantoje nė vieno savo tvarinio. Tu nebeatmeni žmonių nuodėmių, kai jie atgailoja, ir jiems atleidi, nes tu esi Viešpats, mūsų Dievas. Nuotraukos: https://www.15min.lt diak. Lukas Skroblas Šiame video galime išvysti visą eilę išvardintų šventės elementų. Tikra pagonių fiesta! |
