Pelenų trečiadienis: Atsiverskite ir tikėkite Evangelija (Mk 1, 15).
Visose parapijose šiandien atliekamas rimtas ir simbolinis veiksmas – barstomi pelenai. Šį ritualą lydi dvi labai reikšmingos formulės, kuriomis primygtinai raginama suvokti save kaip nusidėjėlį ir atsigręžti į Dievą. Pirmoji formulė tokia: Atmink, žmogau, jog dulkė esi ir dulkėmis virsi (plg. Pr 3, 19). Šiais žodžiais, paimtais iš Pradžios knygos, primenama žmogaus sąranga, pavaldi praeinamumui ir ribotumui, ir norima paskatinti pasitikėti vien Dievu.
Antroji formulė kyla iš žodžio, kuriuos Jėzus ištarė pradėdamas savo viešąsias keliones: Atsiverskite ir tikėkite Evangelija (Mk 1, 15). Tai raginimas nepajudinamai bei pasitikint laikytis Evangelijos ir ja grįsti asmeninį ir bendruomeninį atsinaujinimą. Popiežius Benediktas XVI sako, kad krikščionio gyvenimas yra tikėjimo gyvenimas, besiremiantis Dievo žodžiu ir to žodžio maitinamas. Gyvenimo išbandymuose ir pagundose raktas į pergalę yra išgirsti tiesos žodį ir ryžtingai atmesti blogio melą. Štai autentiška ir pagrindinė gavėnios laiko programa – klausytis tiesos žodžio, gyventi tiesoje, sakyti tiesą, veikti laikantis tiesos ir atstumti nuo savęs melą, nuodijantį žmogiškumą ir atveriantį vartus į kiekvieną negerovę. Norėtume pateikti keletą minčių iš šv. Augustino pamokslo apie Palaiminimus. Jame jis ragina krikščionis vengti veidmainystės: „Suprantama, jog Viešpaties paraginimai kreipia visą mūsų dėmesį į vidinį džiaugsmą, kad, nesektume šiuo pasauliu, ieškodami atlygio išorėje, ir neprarastume tiek tvirto ir solidaus palaimos pažado, koks jis yra vidinis; jo dėka Dievas mus išsirinko tapti panašius į savo Sūnaus pavidalą. Visų labiausia dera atkreipti dėmesį į tai, kad gyrimasis gali slypėti ne tik po kūniškų dalykų spindesiu ir prašmatnumu, bet ir po nešvariais gedulo drabužiais. O pastarasis juo labiau pražūtingesnis, kuo labiau prisidengęs maldingumo Dievui vardu. Tas, kuris nesaikingai rūpinasi savo kūnu, drabužiais ar kitais žemiškais dalykais lengvai parodo, kad yra šio pasaulio prašmatnumų sekėjas ir nė vieno nesuklaidina savo melaginga šventumo išore. Tačiau tas, kuris išpažino krikščionybę ir atkreipia į save žmonių akis neregėtu šiurkštumu ir netvarka, ir tai daro valingai, ne būtinybės verčiamas – toks savo darbais parodo, kaip elgiasi: niekindamas gyvenimo perteklių ar iš ambicijos. Ragindamas saugotis vilkų, prisidengusių avių kailiais, Viešpats nurodė: Jūs pažinsite juos iš vaisių. Kai išmėginimai jiems nuplėš ar paneigs tai, ką šiuo apdangalu jie pelnė ar troško pelnyti, tada svarbu pamatyti, kas yra kame: vilkas avies kailyje, ar avis jų kailyje. Kaip bebūtų, krikščionis neturi patraukti žmonių dėmesį savo ištaiginga apranga, nes, girdi, veidmainiai rengiasi varganai, tik tuo, kas būtina [...]. Avys neturėtų nusivilkti savo kailio, nes kartais juo apsivelka vilkai“. (Pamokslas apie Palaiminimus, 2 knyga. 2: CCL35, 131) Nuotraukos: iStock diak. Lukas Skroblas |
